Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba per 360 000 darbuotojų (28,5 proc. šalies ūkio darbuotojų), tai reiškia, kad dirba kas ketvirtas šalies ūkyje užimtas Lietuvos gyventojas. Atsižvelgiant į siekį tapti „gerovės valstybe“, demografinius pokyčius, viešasis sektorius ateityje tik didės. Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Andriaus Stasiukyno nagrinėjant viešojo valdymo efektyvumą atlikti tyrimai rodo, kad labiausiai viešajame sektoriuje pasigendama stiprių vadybos ir lyderystės gebėjimų. Tad kokios tendencijos vyrauja viešajame sektoriuje?
Profesorius dr. Andrius Stasiukynas pastebi, kad šiuo metu viešasis sektorius transformuojasi į tvarų, žalią ir aplinkai draugišką, didelis dėmesys skiriamas gebėjimams susijusiems su duomenų analitika ir veiksmingų sprendimų priėmimu, vis daugiau siekiama taikyti skaitmeninės ir informacines technologijas, automatizuoti paslaugas ir siūlyti piliečiams naujus aptarnavimo modelius. Pažymėtina, kad viešajame sektoriuje veikia beveik 4000 organizacijų ir jų visų vadovai kartu su darbuotojais krizės akivaizdoje turėjo ieškoti naujų metodų veikti ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą (priimti savalaikius sprendimus ir valdant nepageidautiną krizės poveikį tiek nacionaliniu šalies mastu, tiek savivaldos lygiu; teikti viešąsias sveikatos, socialines, švietimo, energijos tiekimo bei kitas paslaugas ir t.t.)
Kokie gebėjimai yra svarbiausi krizių metu?
Mykolo Romerio universiteto kartu su partneriais organizuojamoje kasmetinėje Viešojo valdymo pokyčių konferencijoje, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras, Vitalijus Mitrofanovas, atkreipė dėmesį, kad bet kurios krizės metu (pandemijos, migracijos, karo ir pan.) labai svarbi yra lyderystė telkiant žmones bei organizacijas ir sprendžiant kylančius iššūkius. Buvusi Vidaus reikalų ministrė, Seimo narė Rita Tamašunienė akcentavo gebėjimų bendradarbiauti ir inicijuoti bei koordinuoti bendrą organizacijų veiklą (tiek viešojo sektoriaus viduje, tiek su privačiu sektoriumi, tiek NVO) svarbą ir poreikį siekiant efektyvios viešojo sektoriaus veiklos. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, aptardama viešojo sektoriaus iššūkius pažymėjo, kad šiandien dienai viešajame sektoriuje stokojame profesionalių darbuotojų, būtinos didelės investicijos į darbuotojus ir jų gebėjimus.
Profesorius A. Stasiukynas taip pat pabrėžia, kad viešasis sektorius transformuojasi, modernizuojasi, reikalingi inovatyvūs, nebijantys iššūkių, gebantys dirbti nuolat kintančioje aplinkoje darbuotojai visose viešojo sektoriaus organizacijose ir viešojo valdymo lygmenyse. „Tai reiškia dideles karjeros galimybes jauniems žmonėms. Jau šiandien vien valstybės tarnyboje (ministerijose, savivaldybių administracijose ir joms pavaldžiose įstaigose) užimtos yra apie 54 929 pareigybes iš 62 719, t.y. apie 15 proc. laukia naujų valstybės tarnautojų, o visame viešajame sektoriuje skaičiuojama per 360 000 darbo vietų“, – teigia prof. A. Stasiukynas.
Valstybės tarnautojų kompetencijų modelis – koks jis turėtų būti?
Valstybės tarnybos departamentas patvirtino Valstybės tarnautojų kompetencijų modelį, tačiau per krizių patirtis ryškėja, kaip šis modelis turėtų būti tobulinamas. Koks būtų pažangiausias valstybės tarnybai taikomas kompetencijų tobulinimo modelis? Pastaruoju metu pasaulis vis sparčiau kinta, labai svarbu gebėti prisitaikyti prie pokyčių, gebėti imtis iniciatyvos tuos pokyčius suvaldant, juos išnaudojant savo ir aplinkinių gerovei, taigi, labai svarbūs yra gebėjimai susiję su lyderyste. „Daug dėmesio viešajame sektoriuje turi būti skiriama šiems lyderystės gebėjimams auginti: analizuoti aplinką, daryti įžvalgas, iškelti probleminius klausimus, sisteminti ir analizuoti duomenis, daryti išvadas ir siūlyti argumentuotus sprendimus, o taip pat ne ką svarbiau ir gebėti komunikuoti, formuoti ir dirbti komandoje, išmanyti inovatyvius vadybos metodus, leidžiančius tobulinti veiklą ir t.t. Todėl, viešojo valdymo ir lyderystės gebėjimai yra apjungiami, atspindi valstybės tarnautojų kompetencijų modelį ir yra auginamos šios kompetencijų sritys: vadyba, lyderystė, viešoji politika, teisė, valstybės tarnyba, strateginis ir projektų valdymas, personalo vadyba, gerovės valstybė, finansų valdymas, viešieji pirkimai, viešieji ryšiai ir marketingas, e-valdžia, atvirųjų didžiųjų duomenų analitika ir t.t.“,- teigia MRU ekspertas prof. dr. Andrius Stasiukynas.
Kas naujo yra viešojo valdymo srityje, ko stokojama efektyviai valdyti šalį bei viešąsias organizacijas?
Atsižvelgiant į rinkos poreikius viešajame sektoriuje, MRU studijų programos yra transformuojamos jau dabar. Viešojo valdymo ir lyderystės studijų programoje studentams ugdomi lyderystės ir veiklų valdymo gebėjimai, kurie leidžia suvokti vadybinių sprendimų naudą, juos taikyti siekiant rezultatų ir efektyvumo viešajame sektoriuje. Patirta COVID krizė, IT ir skaitmenizacijos pažanga, demografiniai pokyčiai visoje Europoje skatina nuolat tobulinti, modernizuoti viešąjį sektorių, tuo pačiu ir viešojo valdymo studijas. Asmenys, siekiantys tapti vadovais Europos mastu, yra skatinami tobulinti veiklos valdymo žinias, stiprinti viešųjų organizacijų tvarumą bei atsparumą, taikyti kokybės vadybos metodikas, semtis žinių kaip optimizuoti procesus, ir tuo pačiu taupyti mokesčių mokėtojų lėšas nukreipiant jas į inovatyvių sprendimų kūrimą. Todėl jau kelis metus Lietuvoje sėkmingai veikia ir GovTech LAB Lietuva, skatinant inovatorius kurti inovatyvius sprendimus viešajam sektoriui, siekti pažangos ir išvystyti pagreitį viešajam valdymui. „Turint daugiau nei 20 metų solidžią patirtį viešojo administravimo studijų ir mokslo vykdyme, mes siekiame studentams suteikti kompetencijas reikalingas ne tik šiandien, bet ir būti konkurencingiems darbo rinkoje po 5-10 metų“, – akcentuoja MRU Viešojo administravimo instituto direktorius, prof. dr. Andrius Stasiukynas.
Plačios galimybės kurti savo ateitį ir keisti darbo sritį
Viešojo valdymo ir lyderystės studijos suteikia platų spektrą žinių ir gebėjimų (vadybos, politikos, teisės, ekonomikos ir kt. srityse), taigi, nors programa yra orientuota į praktinį darbą viešajame ir nevyriausybiniame (trečiajame) sektoriuose, tačiau didelė dalis absolventų sėkmingai kuria karjerą ir verslo srityje. Jau studijų metu antrakursiai pradeda sėkmingai dirbti ir taikyti įgytas žinias viešajame sektoriuje, ar versle, nes studijų programos turinys puikiai pritaikytas ir orientuotas į organizacijos veiklos efektyvumo siekimą, kas puikiai tinka viešajam sektoriui ir verslo įmonei pažymi MRU ekspertas. „Absolventai turi didesnes galimybes keisti veiklos sritis, „migruoti“ tarp viešojo sektoriaus, verslo, NVO, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, ekonominės situacijos pasaulyje.“ – teigia Viešojo valdymo ir lyderystės bakalauro programos vadovas prof. dr. A. Stasiukynas.
Viešasis sektorius išgyvena bet kokias krizes ir palankiausiai vertinamas darbuotojų saugumo aspektu
COVID-19 pandemija pademonstravo, kad esant nepalankioms sąlygoms verslai gali ir užsidaryti, o viešasis sektorius privalo dirbti – visos šalies piliečių gyvenimo kokybė labai priklauso nuo viešojo sektoriaus modernumo ir kūrybingų lyderių išmanančių viešąjį administravimą. Bet kuriuo atveju, tai rodo, kad viešasis sektorius ar su juo susijusios verslo, NVO paslaugos, aptarnaujančios viešąjį sektorių, (pvz. viešosios socialinės ar švietimo paslaugos, viešoji privačioji partnerystė ir t.t.) visada bus aktualios ir jų išmanymas sudaro labai palankias galimybes karjerai.
Straipsnis skelbtas delfi.lt portale 2022 m. birželio 7 d.