Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra sudaromas du kartus per metus (liepos ir sausio mėnesiais). Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Sugriežtinus kompensuojamųjų vaistų patekimo į kainyną sąlygas, skatinančias gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus, siekiama sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Taip pat sutaupius PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžeto lėšas, galima jas efektyviai panaudoti, įtraukiant daugiau vaistų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, įtraukiant ir taip vadinamus inovatyvius vaistus. Iš pirmo žvilgsnio, projektas atrodo logiškas ir efektyvus, kuriuo siekiama įvesti konkurenciją tarp gamintojų, sutaupant lėšas tiek valstybei, tiek ir pacientams. Tačiau ar iš tikrųjų projektas yra toks sėkmingas?
Pokyčius kompensuojamųjų vaistų kainyne 2017 metais inicijavo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pirminiu sumanymu buvo nutarta sudarinėti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainyną keturis kartus per metus (kas 3 mėnesius), reguliuoti brangių vaistų, turinčių pigesnių analogų, patekimą į kainyną, vykdant „kainos konkursą“. Kad pacientas, pirmą kartą arba po 12 mėnesių pakartotinai paskyrus vaistą, galėtų rinktis tik pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Tačiau toks dažnas kainyno keitimasis tapo ne tik didžiuliu iššūkiu gydytojams ir vaistininkams, bet ir pacientai susidurdavo su daugybe nepatogumų, nes dažnai besikeičiantys kainynai turėjo keisti ir žmonių įpročius vartoti vieną ar kitą vaistą. Valstybė sutaupo, vaistai atpinga, tačiau papildomų nepatogumų, vis dėlto, patiria pacientai, o daug žmonių už vaistus susimoka patys. Atrodo, kad mūsų šalyje kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į vienintelį kriterijų – kainą. Tačiau problema gali slypėti ir kitur. Žmonės kartais bijo atsisakyti ilgą laiką vartojamų vaistų ir bandyti naujus, kad ir su ta pačia veikliąja medžiaga. Kodėl? Todėl, kad daugelis tiesiog bijo nepageidaujamų šalutinių poveikių, kurie gali pasireikšti. To ypač bijo žmonės, kurie vartoja ne vieną preparatą ir kuriems gydytojai ilgai parinkinėjo ir derino vaistus. Gamintojai taip pat susiduria su iššūkiais, nespėja pagaminti reikiamo vaistų kiekio, arba nespėja jų pristatyti. Tokiems gamybos pokyčiams reikia pradėti ruoštis bent prieš pusmetį, nes paprastai maždaug tiek laiko užtrunka pagaminti vaistus. Nuo 2022 metų sausio mėnesio, pagal naujai patvirtintą kompensuojamųjų vaistų kainyną, pacientai pirmą kartą galėjo rinktis ne patį pigiausią vaistą.
Nuo 2023 metų sausio mėnesio turėtų įsigalioti nauji Sveikatos apsaugos ministerijos įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos būtų nustatoma valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos. Tikimasi, kad po pakeitimų įsigalios nediskriminuojanti, socialiai teisingesnė vaistų kompensavimo sistema, naudinga visiems šalies gyventojams, ir ypač tiems, kuriems tenka vartoti daug vaistų. Taip pat pagerės kompensuojamųjų vaistų prieinamumas – į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti nauji vaistai, išplečiamos jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygos. Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų nuomone, buvę kainyno pokyčiai nėra davę pakankamai teigiamų pokyčių, siekiant didinti konkurenciją tarp gamintojų ir mažinti finansinę naštą gyventojams bei racionaliai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
Įdomu, kad kiekvienas naujas kainų nustatymo projektas turi tuos pačius efektyvumo ir socialinio teisingumo tikslus, tačiau, atrodo, kad juda šių tikslų link nesėkmingai. Tiek pacientai, tiek gydytojai, vaistininkai bei gamintojai nesugeba pilnai kontroliuoti visų procesų, o vaistų gamyba ir tiekimas – stringa. O kur dar darbo krūvis gydytojams? Vaistų kainos tarsi sumažėjo, tačiau galutiniame rezultate ketvirtadalis vaistų tapo nebekompensuojami ir pacientai moka pilną kainą. Lieka vienas neatsakytas klausimas – kam naudingas šis projektas?
Aistės Pelionytės straipsnis buvo skelbtas portale 15 min.lt spalio 10 d.