Santrauka. Šiame tarpdisciplininiame straipsnyje pateikiama XXI amžiaus ketvirtosios pramonės revoliucijos fenomenų – didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų – samprata ir aptariamos jų naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje galimybės, nagrinėjami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai, jų rinkimo, patikimumo ir naudojimo problemos. Didieji duomenys gali būti naudojami su viešuoju valdymu ir socialine politika susijusių reiškinių analizei ir jiems modeliuoti. Didieji duomenys apima tris duomenų tipus: a) istorinius duomenis, b) dabarties duomenis su mažu pavėlavimu, c) prognostinius duomenis ateičiai prognozuoti. Galima apibrėžti šias didžiųjų duomenų kategorijas: a) duomenis iš socialinių tinklų, b) valdymo sistemų duomenis, c) mašinų generuojamus duomenis, pavyzdžiui, vandens gavybos, užterštumo, palydovų informaciją. Straipsnyje yra analizuojami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai. Galimi tokie didžiųjų duomenų iššūkiai, kaip antai: duomenų saugumas, bendradarbiavimo stoka valstybės tarnyboje, labai retai nutinkančios situacijos, duomenų fragmentacija, nebaigtumas ir klaidingumas, etiniai duomenų analizės ir naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje klausimai. Didieji duomenys ir jų analizė naudojant dirbtinio intelekto technologijas gali prisidėti prie viešojo valdymo ir socialinės politikos sprendimų adekvatumo ir objektyvumo, veiksmingai pažaboti korupciją ir nepotizmą didinant viešojo sektoriaus organizacijų autoritetą ir pasitikėjimą valdžia, o jo šiuolaikiniame pasaulyje taip trūksta.
Pilną straipsnį skaitykite čia.