Rami kaimynystė ar fronto linija?

Viena iš Lietuvos kaimynių yra Baltarusijos Respublika. Dėl šios kaimynystės Lietuvai yra labai nesaugu ir neramu. Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tapo įtempti po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Tokius santykius lemia prieštaringi Baltarusijos valdžios sprendimai. Tai ir Astravo atominės jėgainės statybos prie Lietuvos sienos, ir priverstinis lėktuvo nutupdymas ir aibė kitų. Tačiau bene naujausia Baltarusijos agresijos išraiška prieš Lietuvą yra masinis neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų stūmimas į Lietuvos teritoriją, kuris niekaip nesibaigia.

Skaičiuojant nuo praeitų metų birželio mėnesio, į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos, neteisėtai kirtę sieną, pateko daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, pasinaudojęs pasauline Covid-19 pandemija, pasiūlė Artimųjų Rytų šalių piliečiams nemokamai atvykti į Baltarusiją (be vizų), pasiskiepyti nuo siautėjančio visame pasaulyje viruso bei žadėjo jiems atvirą kelią į „Europą“. Per kelias dienas visi lėktuvo bilietai Irane, Irake, Afganistane ir kitose šalyse buvo iššluoti. Į Baltarusiją atskrido dešimtys tūkstančių migrantų. Prie Lietuvos sienų prasidėjo masinis migrantų antplūdis. Lietuvoje iki šiol tokių neteisėtos migracijos mastų dar nėra buvę. Norint suvaldyti neteisėtą migraciją, Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei reikėjo imtis skubių ir efektyvių sprendimų. Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija ir jau rugpjūčio mėnesį buvo priimtas sprendimas, kad asmenys, kertantys sieną neleistinu būdu ir tam neskirtoje vietoje, būtų neįleisti į Lietuvos Respubliką, apgręžti ir grąžinti atgal į tą valstybę, iš kurios atvyko. Skaičiuojant praeitų metų migrantų statistiką, per parą Lietuvos sieną kirsdavo daugiau nei 150 migrantų, rekordinis paros skaičius buvo 294 neteisėti migrantai. Tikriausiai sunkiai įsivaizduojama, kaip reikėtų sulaikyti tokį kiekį žmonių, kai jie bando kirsti sieną grupėmis ir skirtingose vietose.

Vidaus reikalų ministerijai pavaldi įstaiga, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT), kurios vienas iš pagrindinių uždavinių yra ginti ir saugoti Lietuvos Respublikos sienas, atsidūrė vadinamoje „fronto linijoje“. Būtent VSAT pareigūnai, negailėdami savęs bei jėgų, gynė Lietuvos sienas ir dalyvavo sulaikant neteisėtus migrantus. Jie pirmieji, kurie budi ir dieną, ir naktį, ir kuriems  tenka didžiausias krūvis.  Pareigūnai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis. Žmogiškųjų išteklių trūkumas ir viršvalandinis darbas pareikalavo nemažai pastangų. Pagalbai VSAT buvo pasitelkta kariuomenė, kariai savanoriai, šauliai, kurie budėjo ir dieną, ir naktį, bei reagavo į sienos pažeidimus. Bet ar pareigūnai jautėsi ir dabar jaučiasi saugūs atlikdami savo pareigas? Manau, kad ne. Būta atvejų, kai pareigūnai buvo apmėtyti akmenimis, migrantai ėjo ginkluoti peiliais, lazdomis, tad kilo reali grėsmė pareigūnų sveikatai ir gyvybei. O ką padarė valstybė, kad apgintų savo sienos gynėjus?

Pastarieji įvykiai Lietuvai kainavo ne tik dideles išlaidas, bet ir privertė pertvarkyti sienos apsaugą – nuspręsta visame pasienyje su Baltarusija įrengti naują apsauginę tvorą su koncertina (fizinį barjerą), kuris apsunkintų neteisėto Lietuvos sienos kirtimo galimybes. Ir taigi, ką turime dabar? Fizinis barjeras visame pasienio su Baltarusija  ruože yra įrengtas. Tačiau ką pastebime, kad neteisėti migrantai, pasinaudoję Baltarusijos pasieniečių pagalba, ir toliau sėkmingai bando patekti į mūsų teritoriją. Beveik kiekvieną dieną vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja, kaip Baltarusijos pasieniečiai su metalo žirklėmis perkerpa (sugadina) naujai įrengtą fizinį barjerą ir išstumia neteisėtus migrantus į Lietuvos teritorijos pusę. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai reaguoja žaibiškai. Tačiau tik išgirdę automobilių garsus, Baltarusijos pasieniečiai pasišalina, o neteisėti migrantai yra sulaikomi, taip užkertant galimybę jiems patekti į mūsų šalį.

Kaip galvojate, kokie yra  kiti galimi šios kritinės situacijos sprendimo būdai? Ar tai normalu, kad vidury baltos dienos Baltarusijos pasienietis neteisėtai gadina mūsų turtą? Manau, kad tai tikrai nėra normalu. Šis klausimas, manau, turėtų būti sprendžiamas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos mastu. Tokie ir panašūs baltarusių veiksmai turėtų būti užkardyti, o Lietuvos pasieniečiai turėtų būti labiau apsaugoti, nes jie nuolatos dirba „fronto linijoje“.

Straipsnis publikuotas ve.lt 2022 spalio 4 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Scroll to Top